pasivaišinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasivaišinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasivaišinęs, mot. g. pasivaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivaišinęs	pasivaišinę	pasivaišinusi, pasivaišinus	pasivaišinusios	-	pasivaišinę
kilm.	pasivaišinusio	pasivaišinusių	pasivaišinusios	pasivaišinusių	-	-
naud.	pasivaišinusiam	pasivaišinusiems	pasivaišinusiai	pasivaišinusioms	-	-
gal.	pasivaišinusį	pasivaišinusius	pasivaišinusią	pasivaišinusias	-	-
įnag.	pasivaišinusiu	pasivaišinusiais	pasivaišinusia	pasivaišinusiomis	-	-
viet.	pasivaišinusiame	pasivaišinusiuose	pasivaišinusioje	pasivaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivaišinusysis	pasivaišinusieji	pasivaišinusioji	pasivaišinusiosios	-	-
kilm.	pasivaišinusiojo	pasivaišinusiųjų	pasivaišinusiosios	pasivaišinusiųjų	-	-
naud.	pasivaišinusiajam	pasivaišinusiesiems	pasivaišinusiajai	pasivaišinusiosioms	-	-
gal.	pasivaišinusįjį	pasivaišinusiuosius	pasivaišinusiąją	pasivaišinusiąsias	-	-
įnag.	pasivaišinusiuoju	pasivaišinusiaisiais	pasivaišinusiąja	pasivaišinusiosiomis	-	-
viet.	pasivaišinusiajame	pasivaišinusiuosiuose	pasivaišinusiojoje	pasivaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasivaišinęs, mot. g. pasivaišinusi.

pasivaišinusiųjų

1. tas, kuris pasivaišino

Etimologija

<= pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---