pasivaišindavusiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasivaišindavusiajam (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasivaišindavęs, mot. g. pasivaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivaišindavęs	pasivaišindavę	pasivaišindavusi, pasivaišindavus	pasivaišindavusios	-	pasivaišindavę
kilm.	pasivaišindavusio	pasivaišindavusių	pasivaišindavusios	pasivaišindavusių	-	-
naud.	pasivaišindavusiam	pasivaišindavusiems	pasivaišindavusiai	pasivaišindavusioms	-	-
gal.	pasivaišindavusį	pasivaišindavusius	pasivaišindavusią	pasivaišindavusias	-	-
įnag.	pasivaišindavusiu	pasivaišindavusiais	pasivaišindavusia	pasivaišindavusiomis	-	-
viet.	pasivaišindavusiame	pasivaišindavusiuose	pasivaišindavusioje	pasivaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivaišindavusysis	pasivaišindavusieji	pasivaišindavusioji	pasivaišindavusiosios	-	-
kilm.	pasivaišindavusiojo	pasivaišindavusiųjų	pasivaišindavusiosios	pasivaišindavusiųjų	-	-
naud.	pasivaišindavusiajam	pasivaišindavusiesiems	pasivaišindavusiajai	pasivaišindavusiosioms	-	-
gal.	pasivaišindavusįjį	pasivaišindavusiuosius	pasivaišindavusiąją	pasivaišindavusiąsias	-	-
įnag.	pasivaišindavusiuoju	pasivaišindavusiaisiais	pasivaišindavusiąja	pasivaišindavusiosiomis	-	-
viet.	pasivaišindavusiajame	pasivaišindavusiuosiuose	pasivaišindavusiojoje	pasivaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasivaišindavęs, mot. g. pasivaišindavusi.

pasivaišindavusiajam

1. tas, kuris pasivaišindavo

Etimologija

<= pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---