pasivaišinančio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasivaišinančio (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasivaišinantis, mot. g. pasivaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivaišinąs, pasivaišinantis	pasivaišiną, pasivaišinantys	pasivaišinanti	pasivaišinančios	-	pasivaišiną
kilm.	pasivaišinančio	pasivaišinančių	pasivaišinančios	pasivaišinančių	-	-
naud.	pasivaišinančiam	pasivaišinantiems, pasivaišinantiem	pasivaišinančiai	pasivaišinančioms, pasivaišinančiom	-	-
gal.	pasivaišinantį	pasivaišinančius	pasivaišinančią	pasivaišinančias	-	-
įnag.	pasivaišinančiu	pasivaišinančiais	pasivaišinančia	pasivaišinančiomis	-	-
viet.	pasivaišinančiame, pasivaišinančiam	pasivaišinančiuose, pasivaišinančiuos	pasivaišinančioje, pasivaišinančioj	pasivaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivaišinantysis	pasivaišinantieji	pasivaišinančioji	pasivaišinančiosios	-	-
kilm.	pasivaišinančiojo	pasivaišinančiųjų	pasivaišinančiosios	pasivaišinančiųjų	-	-
naud.	pasivaišinančiajam	pasivaišinantiesiems	pasivaišinančiajai	pasivaišinančiosioms	-	-
gal.	pasivaišinantįjį	pasivaišinančiuosius	pasivaišinančiąją	pasivaišinančiąsias	-	-
įnag.	pasivaišinančiuoju	pasivaišinančiaisiais	pasivaišinančiąja	pasivaišinančiosiomis	-	-
viet.	pasivaišinančiajame	pasivaišinančiuosiuose	pasivaišinančiojoje	pasivaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasivaišinantis, mot. g. pasivaišinanti.

pasivaišinančio

1. tas, kuris pasivaišina

Etimologija

<= pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---