pasivaišinamąją

Taip pat žr.: pasivaišinamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasivaišinamąją (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasivaišinamas, mot. g. pasivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivaišinamas	pasivaišinami	pasivaišinama	pasivaišinamos	pasivaišinama	-
kilm.	pasivaišinamo	pasivaišinamų	pasivaišinamos	pasivaišinamų	-	-
naud.	pasivaišinamam	pasivaišinamiems	pasivaišinamai	pasivaišinamoms	-	-
gal.	pasivaišinamą	pasivaišinamus	pasivaišinamą	pasivaišinamas	-	-
įnag.	pasivaišinamu	pasivaišinamais	pasivaišinama	pasivaišinamomis	-	-
viet.	pasivaišinamame	pasivaišinamuose	pasivaišinamoje	pasivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivaišinamasis	pasivaišinamieji	pasivaišinamoji	pasivaišinamosios	-	-
kilm.	pasivaišinamojo	pasivaišinamųjų	pasivaišinamosios	pasivaišinamųjų	-	-
naud.	pasivaišinamajam	pasivaišinamiesiems	pasivaišinamajai	pasivaišinamosioms	-	-
gal.	pasivaišinamąjį	pasivaišinamuosius	pasivaišinamąją	pasivaišinamąsias	-	-
įnag.	pasivaišinamuoju	pasivaišinamaisiais	pasivaišinamąja	pasivaišinamosiomis	-	-
viet.	pasivaišinamajame	pasivaišinamuosiuose	pasivaišinamojoje	pasivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasivaišinamas, mot. g. pasivaišinama.

pasivaišinamąją

1. ta, kurią pasivaišina

Etimologija

<= pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---