pasitikinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasitikinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasitikinantis, mot. g. pasitikinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasitikinąs, pasitikinantis	pasitikiną, pasitikinantys	pasitikinanti	pasitikinančios	-	pasitikiną
kilm.	pasitikinančio	pasitikinančių	pasitikinančios	pasitikinančių	-	-
naud.	pasitikinančiam	pasitikinantiems, pasitikinantiem	pasitikinančiai	pasitikinančioms, pasitikinančiom	-	-
gal.	pasitikinantį	pasitikinančius	pasitikinančią	pasitikinančias	-	-
įnag.	pasitikinančiu	pasitikinančiais	pasitikinančia	pasitikinančiomis	-	-
viet.	pasitikinančiame, pasitikinančiam	pasitikinančiuose, pasitikinančiuos	pasitikinančioje, pasitikinančioj	pasitikinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasitikinantysis	pasitikinantieji	pasitikinančioji	pasitikinančiosios	-	-
kilm.	pasitikinančiojo	pasitikinančiųjų	pasitikinančiosios	pasitikinančiųjų	-	-
naud.	pasitikinančiajam	pasitikinantiesiems	pasitikinančiajai	pasitikinančiosioms	-	-
gal.	pasitikinantįjį	pasitikinančiuosius	pasitikinančiąją	pasitikinančiąsias	-	-
įnag.	pasitikinančiuoju	pasitikinančiaisiais	pasitikinančiąja	pasitikinančiosiomis	-	-
viet.	pasitikinančiajame	pasitikinančiuosiuose	pasitikinančiojoje	pasitikinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasitikinantis, mot. g. pasitikinanti.
• Skiemenys: pa-si-ti-ki-nan-čių-jų

pasitikinančiųjų

1. tas, kuris pasitikina

Etimologija

<= pasitikinti, pasitikina, pasitikino <= pa- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---