pasimokėtam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasimokėtam (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasimokėtas, mot. g. pasimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimokėtas	pasimokėti	pasimokėta	pasimokėtos	pasimokėta	-
kilm.	pasimokėto	pasimokėtų	pasimokėtos	pasimokėtų	-	-
naud.	pasimokėtam	pasimokėtiems	pasimokėtai	pasimokėtoms	-	-
gal.	pasimokėtą	pasimokėtus	pasimokėtą	pasimokėtas	-	-
įnag.	pasimokėtu	pasimokėtais	pasimokėta	pasimokėtomis	-	-
viet.	pasimokėtame	pasimokėtuose	pasimokėtoje	pasimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimokėtasis	pasimokėtieji	pasimokėtoji	pasimokėtosios	-	-
kilm.	pasimokėtojo	pasimokėtųjų	pasimokėtosios	pasimokėtųjų	-	-
naud.	pasimokėtajam	pasimokėtiesiems	pasimokėtajai	pasimokėtosioms	-	-
gal.	pasimokėtąjį	pasimokėtuosius	pasimokėtąją	pasimokėtąsias	-	-
įnag.	pasimokėtuoju	pasimokėtaisiais	pasimokėtąja	pasimokėtosiomis	-	-
viet.	pasimokėtajame	pasimokėtuosiuose	pasimokėtojoje	pasimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasimokėtas, mot. g. pasimokėta.
• Skiemenys: pa-si-mo-kė-tam

pasimokėtam

1. tas, kurį pasimokėjo

Etimologija

<= pasimokėti, pasimoka, pasimokėjo <= pa- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---