pasimokėsiančiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasimokėsiančiame (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasimokėsiantis, mot. g. pasimokėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimokėsiąs, pasimokėsiantis	pasimokėsią, pasimokėsiantys	pasimokėsianti	pasimokėsiančios	-	pasimokėsią
kilm.	pasimokėsiančio	pasimokėsiančių	pasimokėsiančios	pasimokėsiančių	-	-
naud.	pasimokėsiančiam	pasimokėsiantiems, pasimokėsiantiem	pasimokėsiančiai	pasimokėsiančioms, pasimokėsiančiom	-	-
gal.	pasimokėsiantį	pasimokėsiančius	pasimokėsiančią	pasimokėsiančias	-	-
įnag.	pasimokėsiančiu	pasimokėsiančiais	pasimokėsiančia	pasimokėsiančiomis	-	-
viet.	pasimokėsiančiame, pasimokėsiančiam	pasimokėsiančiuose, pasimokėsiančiuos	pasimokėsiančioje, pasimokėsiančioj	pasimokėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimokėsiantysis	pasimokėsiantieji	pasimokėsiančioji	pasimokėsiančiosios	-	-
kilm.	pasimokėsiančiojo	pasimokėsiančiųjų	pasimokėsiančiosios	pasimokėsiančiųjų	-	-
naud.	pasimokėsiančiajam	pasimokėsiantiesiems	pasimokėsiančiajai	pasimokėsiančiosioms	-	-
gal.	pasimokėsiantįjį	pasimokėsiančiuosius	pasimokėsiančiąją	pasimokėsiančiąsias	-	-
įnag.	pasimokėsiančiuoju	pasimokėsiančiaisiais	pasimokėsiančiąja	pasimokėsiančiosiomis	-	-
viet.	pasimokėsiančiajame	pasimokėsiančiuosiuose	pasimokėsiančiojoje	pasimokėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasimokėsiantis, mot. g. pasimokėsianti.
• Skiemenys: pa-si-mo-kė-sian-čia-me

pasimokėsiančiame

1. tas, kuris pasimokės

Etimologija

<= pasimokėti, pasimoka, pasimokėjo <= pa- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---