pasimokėdavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasimokėdavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasimokėdavęs, mot. g. pasimokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimokėdavęs	pasimokėdavę	pasimokėdavusi, pasimokėdavus	pasimokėdavusios	-	pasimokėdavę
kilm.	pasimokėdavusio	pasimokėdavusių	pasimokėdavusios	pasimokėdavusių	-	-
naud.	pasimokėdavusiam	pasimokėdavusiems	pasimokėdavusiai	pasimokėdavusioms	-	-
gal.	pasimokėdavusį	pasimokėdavusius	pasimokėdavusią	pasimokėdavusias	-	-
įnag.	pasimokėdavusiu	pasimokėdavusiais	pasimokėdavusia	pasimokėdavusiomis	-	-
viet.	pasimokėdavusiame	pasimokėdavusiuose	pasimokėdavusioje	pasimokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimokėdavusysis	pasimokėdavusieji	pasimokėdavusioji	pasimokėdavusiosios	-	-
kilm.	pasimokėdavusiojo	pasimokėdavusiųjų	pasimokėdavusiosios	pasimokėdavusiųjų	-	-
naud.	pasimokėdavusiajam	pasimokėdavusiesiems	pasimokėdavusiajai	pasimokėdavusiosioms	-	-
gal.	pasimokėdavusįjį	pasimokėdavusiuosius	pasimokėdavusiąją	pasimokėdavusiąsias	-	-
įnag.	pasimokėdavusiuoju	pasimokėdavusiaisiais	pasimokėdavusiąja	pasimokėdavusiosiomis	-	-
viet.	pasimokėdavusiajame	pasimokėdavusiuosiuose	pasimokėdavusiojoje	pasimokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasimokėdavęs, mot. g. pasimokėdavusi.
• Skiemenys: pa-si-mo-kė-da-vu-sį-jį

pasimokėdavusįjį

1. tas, kuris pasimokėdavo

Etimologija

<= pasimokėti, pasimoka, pasimokėjo <= pa- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---