pasimąstytojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pasimąstytojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pasimąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimąstytojas	pasimąstytojai
kilm.	pasimąstytojo	pasimąstytojų
naud.	pasimąstytojui	pasimąstytojams
gal.	pasimąstytoją	pasimąstytojus
įnag.	pasimąstytoju	pasimąstytojais
viet.	pasimąstytojuje	pasimąstytojuose
šauksm.	pasimąstytojau	pasimąstytojai

• Skiemenys: pa-si-mąs-ty-to-jau
• žr. pagr. f. pasimąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. pasimąstytoja.

pasimąstytojau

1. tas, kuris pasimąsto

Etimologija

<= pasimąstyti, pasimąsto, pasimąstė <= pa- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---