pasimąstytajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasimąstytajam (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasimąstytas, mot. g. pasimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimąstytas	pasimąstyti	pasimąstyta	pasimąstytos	pasimąstyta	-
kilm.	pasimąstyto	pasimąstytų	pasimąstytos	pasimąstytų	-	-
naud.	pasimąstytam	pasimąstytiems	pasimąstytai	pasimąstytoms	-	-
gal.	pasimąstytą	pasimąstytus	pasimąstytą	pasimąstytas	-	-
įnag.	pasimąstytu	pasimąstytais	pasimąstyta	pasimąstytomis	-	-
viet.	pasimąstytame	pasimąstytuose	pasimąstytoje	pasimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimąstytasis	pasimąstytieji	pasimąstytoji	pasimąstytosios	-	-
kilm.	pasimąstytojo	pasimąstytųjų	pasimąstytosios	pasimąstytųjų	-	-
naud.	pasimąstytajam	pasimąstytiesiems	pasimąstytajai	pasimąstytosioms	-	-
gal.	pasimąstytąjį	pasimąstytuosius	pasimąstytąją	pasimąstytąsias	-	-
įnag.	pasimąstytuoju	pasimąstytaisiais	pasimąstytąja	pasimąstytosiomis	-	-
viet.	pasimąstytajame	pasimąstytuosiuose	pasimąstytojoje	pasimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasimąstytas, mot. g. pasimąstyta.
• Skiemenys: pa-si-mąs-ty-ta-jam

pasimąstytajam

1. tas, kurį pasimąstė

Etimologija

<= pasimąstyti, pasimąsto, pasimąstė <= pa- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---