pasimąstysimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasimąstysimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasimąstysimas, mot. g. pasimąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimąstysimas	pasimąstysimi	pasimąstysima	pasimąstysimos	pasimąstysima	-
kilm.	pasimąstysimo	pasimąstysimų	pasimąstysimos	pasimąstysimų	-	-
naud.	pasimąstysimam	pasimąstysimiems	pasimąstysimai	pasimąstysimoms	-	-
gal.	pasimąstysimą	pasimąstysimus	pasimąstysimą	pasimąstysimas	-	-
įnag.	pasimąstysimu	pasimąstysimais	pasimąstysima	pasimąstysimomis	-	-
viet.	pasimąstysimame	pasimąstysimuose	pasimąstysimoje	pasimąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimąstysimasis	pasimąstysimieji	pasimąstysimoji	pasimąstysimosios	-	-
kilm.	pasimąstysimojo	pasimąstysimųjų	pasimąstysimosios	pasimąstysimųjų	-	-
naud.	pasimąstysimajam	pasimąstysimiesiems	pasimąstysimajai	pasimąstysimosioms	-	-
gal.	pasimąstysimąjį	pasimąstysimuosius	pasimąstysimąją	pasimąstysimąsias	-	-
įnag.	pasimąstysimuoju	pasimąstysimaisiais	pasimąstysimąja	pasimąstysimosiomis	-	-
viet.	pasimąstysimajame	pasimąstysimuosiuose	pasimąstysimojoje	pasimąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. pasimąstysima.
• Skiemenys: pa-si-mąs-ty-si-mas

pasimąstysimas

1. tas, kurį pasimąstys

Etimologija

<= pasimąstyti, pasimąsto, pasimąstė <= pa- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  pasimąstysimas: bendrai

---