pasimąstančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasimąstančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasimąstantis, mot. g. pasimąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimąstąs, pasimąstantis	pasimąstą, pasimąstantys	pasimąstanti	pasimąstančios	-	pasimąstą
kilm.	pasimąstančio	pasimąstančių	pasimąstančios	pasimąstančių	-	-
naud.	pasimąstančiam	pasimąstantiems, pasimąstantiem	pasimąstančiai	pasimąstančioms, pasimąstančiom	-	-
gal.	pasimąstantį	pasimąstančius	pasimąstančią	pasimąstančias	-	-
įnag.	pasimąstančiu	pasimąstančiais	pasimąstančia	pasimąstančiomis	-	-
viet.	pasimąstančiame, pasimąstančiam	pasimąstančiuose, pasimąstančiuos	pasimąstančioje, pasimąstančioj	pasimąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimąstantysis	pasimąstantieji	pasimąstančioji	pasimąstančiosios	-	-
kilm.	pasimąstančiojo	pasimąstančiųjų	pasimąstančiosios	pasimąstančiųjų	-	-
naud.	pasimąstančiajam	pasimąstantiesiems	pasimąstančiajai	pasimąstančiosioms	-	-
gal.	pasimąstantįjį	pasimąstančiuosius	pasimąstančiąją	pasimąstančiąsias	-	-
įnag.	pasimąstančiuoju	pasimąstančiaisiais	pasimąstančiąja	pasimąstančiosiomis	-	-
viet.	pasimąstančiajame	pasimąstančiuosiuose	pasimąstančiojoje	pasimąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasimąstantis, mot. g. pasimąstanti.
• Skiemenys: pa-si-mąs-tan-čiuo-ju

pasimąstančiuoju

1. tas, kuris pasimąsto

Etimologija

<= pasimąstyti, pasimąsto, pasimąstė <= pa- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---