pasigirdinčiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasigirdinčiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasigirdintis, mot. g. pasigirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasigirdintis, pasigirdįs	pasigirdintys, pasigirdį	pasigirdinti	pasigirdinčios	-	pasigirdį
kilm.	pasigirdinčio	pasigirdinčių	pasigirdinčios	pasigirdinčių	-	-
naud.	pasigirdinčiam	pasigirdintiems, pasigirdintiem	pasigirdinčiai	pasigirdinčioms	-	-
gal.	pasigirdintį	pasigirdinčius	pasigirdinčią	pasigirdinčias	-	-
įnag.	pasigirdinčiu	pasigirdinčiais	pasigirdinčia	pasigirdinčiomis	-	-
viet.	pasigirdinčiame, pasigirdinčiam	pasigirdinčiuose, pasigirdinčiuos	pasigirdinčioje, pasigirdinčioj	pasigirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasigirdintysis	pasigirdintieji	pasigirdinčioji	pasigirdinčiosios	-	-
kilm.	pasigirdinčiojo	pasigirdinčiųjų	pasigirdinčiosios	pasigirdinčiųjų	-	-
naud.	pasigirdinčiajam	pasigirdintiesiems	pasigirdinčiajai	pasigirdinčiosioms	-	-
gal.	pasigirdintįjį	pasigirdinčiuosius	pasigirdinčiąją	pasigirdinčiąsias	-	-
įnag.	pasigirdinčiuoju	pasigirdinčiaisiais	pasigirdinčiąja	pasigirdinčiosiomis	-	-
viet.	pasigirdinčajame	pasigirdinčiuosiuose	pasigirdinčiojoje	pasigirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasigirdintis, mot. g. pasigirdinti.
• Skiemenys: pa-si-gir-din-čiu

pasigirdinčiu

1. tas, kuris pasigirdi

Etimologija

<= pasigirdėti, pasigirdi, pasigirdėjo <= pa- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---