pasigirdėtajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasigirdėtajam (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasigirdėtas, mot. g. pasigirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasigirdėtas	pasigirdėti	pasigirdėta	pasigirdėtos	pasigirdėta	-
kilm.	pasigirdėto	pasigirdėtų	pasigirdėtos	pasigirdėtų	-	-
naud.	pasigirdėtam	pasigirdėtiems	pasigirdėtai	pasigirdėtoms	-	-
gal.	pasigirdėtą	pasigirdėtus	pasigirdėtą	pasigirdėtas	-	-
įnag.	pasigirdėtu	pasigirdėtais	pasigirdėta	pasigirdėtomis	-	-
viet.	pasigirdėtame	pasigirdėtuose	pasigirdėtoje	pasigirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasigirdėtasis	pasigirdėtieji	pasigirdėtoji	pasigirdėtosios	-	-
kilm.	pasigirdėtojo	pasigirdėtųjų	pasigirdėtosios	pasigirdėtųjų	-	-
naud.	pasigirdėtajam	pasigirdėtiesiems	pasigirdėtajai	pasigirdėtosioms	-	-
gal.	pasigirdėtąjį	pasigirdėtuosius	pasigirdėtąją	pasigirdėtąsias	-	-
įnag.	pasigirdėtuoju	pasigirdėtaisiais	pasigirdėtąja	pasigirdėtosiomis	-	-
viet.	pasigirdėtajame	pasigirdėtuosiuose	pasigirdėtojoje	pasigirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasigirdėtas, mot. g. pasigirdėta.
• Skiemenys: pa-si-gir-dė-ta-jam

pasigirdėtajam

1. tas, kurį pasigirdėjo

Etimologija

<= pasigirdėti, pasigirdi, pasigirdėjo <= pa- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---