pasiginčytinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasiginčytinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasiginčytinas, mot. g. pasiginčytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasiginčytinas	pasiginčytini	pasiginčytina	pasiginčytinos	pasiginčytina	-
kilm.	pasiginčytino	pasiginčytinų	pasiginčytinos	pasiginčytinų	-	-
naud.	pasiginčytinam	pasiginčytiniems	pasiginčytinai	pasiginčytinoms	-	-
gal.	pasiginčytiną	pasiginčytinus	pasiginčytiną	pasiginčytinas	-	-
įnag.	pasiginčytinu	pasiginčytinais	pasiginčytina	pasiginčytinomis	-	-
viet.	pasiginčytiname	pasiginčytinuose	pasiginčytinoje	pasiginčytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasiginčytinasis	pasiginčytinieji	pasiginčytinoji	pasiginčytinosios	-	-
kilm.	pasiginčytinojo	pasiginčytinųjų	pasiginčytinosios	pasiginčytinųjų	-	-
naud.	pasiginčytinajam	pasiginčytiniesiems	pasiginčytinajai	pasiginčytinosioms	-	-
gal.	pasiginčytinąjį	pasiginčytinuosius	pasiginčytinąją	pasiginčytinąsias	-	-
įnag.	pasiginčytinuoju	pasiginčytinaisiais	pasiginčytinąja	pasiginčytinosiomis	-	-
viet.	pasiginčytinajame	pasiginčytinuosiuose	pasiginčytinojoje	pasiginčytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasiginčytinas, mot. g. pasiginčytina.
• Skiemenys: pa-si-gin-čy-ti-nų

pasiginčytinų

1. tas, dėl kurio reikia pasiginčyti

Etimologija

<= pasiginčyti, pasiginčija, pasiginčijo <= pa- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---