pasigalvotinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasigalvotinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasigalvotinas, mot. g. pasigalvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasigalvotinas	pasigalvotini	pasigalvotina	pasigalvotinos	pasigalvotina	-
kilm.	pasigalvotino	pasigalvotinų	pasigalvotinos	pasigalvotinų	-	-
naud.	pasigalvotinam	pasigalvotiniems	pasigalvotinai	pasigalvotinoms	-	-
gal.	pasigalvotiną	pasigalvotinus	pasigalvotiną	pasigalvotinas	-	-
įnag.	pasigalvotinu	pasigalvotinais	pasigalvotina	pasigalvotinomis	-	-
viet.	pasigalvotiname	pasigalvotinuose	pasigalvotinoje	pasigalvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasigalvotinasis	pasigalvotinieji	pasigalvotinoji	pasigalvotinosios	-	-
kilm.	pasigalvotinojo	pasigalvotinųjų	pasigalvotinosios	pasigalvotinųjų	-	-
naud.	pasigalvotinajam	pasigalvotiniesiems	pasigalvotinajai	pasigalvotinosioms	-	-
gal.	pasigalvotinąjį	pasigalvotinuosius	pasigalvotinąją	pasigalvotinąsias	-	-
įnag.	pasigalvotinuoju	pasigalvotinaisiais	pasigalvotinąja	pasigalvotinosiomis	-	-
viet.	pasigalvotinajame	pasigalvotinuosiuose	pasigalvotinojoje	pasigalvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasigalvotinas, mot. g. pasigalvotina.
• Skiemenys: pa-si-gal-vo-ti-nus

pasigalvotinus

1. tas, dėl kurio reikia pasigalvoti

Etimologija

<= pasigalvoti, pasigalvoja, pasigalvojo <= pa- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---