pasakytina

Taip pat žr.: pasakytiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasakytina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasakytinas, mot. g. pasakytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasakytinas	pasakytini	pasakytina	pasakytinos	pasakytina	-
kilm.	pasakytino	pasakytinų	pasakytinos	pasakytinų	-	-
naud.	pasakytinam	pasakytiniems	pasakytinai	pasakytinoms	-	-
gal.	pasakytiną	pasakytinus	pasakytiną	pasakytinas	-	-
įnag.	pasakytinu	pasakytinais	pasakytina	pasakytinomis	-	-
viet.	pasakytiname	pasakytinuose	pasakytinoje	pasakytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasakytinasis	pasakytinieji	pasakytinoji	pasakytinosios	-	-
kilm.	pasakytinojo	pasakytinųjų	pasakytinosios	pasakytinųjų	-	-
naud.	pasakytinajam	pasakytiniesiems	pasakytinajai	pasakytinosioms	-	-
gal.	pasakytinąjį	pasakytinuosius	pasakytinąją	pasakytinąsias	-	-
įnag.	pasakytinuoju	pasakytinaisiais	pasakytinąja	pasakytinosiomis	-	-
viet.	pasakytinajame	pasakytinuosiuose	pasakytinojoje	pasakytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasakytinas.
• Skiemenys: pa-sa-ky-ti-na

pasakytina

1. ta, dėl kurios reikia pasakyti

Etimologija

<= pasakyti, pasako, pasakė

---