pasakoma

Taip pat žr.: pasakomą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasakoma (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasakomas, mot. g. pasakoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasakomas	pasakomi	pasakoma	pasakomos	pasakoma	-
kilm.	pasakomo	pasakomų	pasakomos	pasakomų	-	-
naud.	pasakomam	pasakomiems	pasakomai	pasakomoms	-	-
gal.	pasakomą	pasakomus	pasakomą	pasakomas	-	-
įnag.	pasakomu	pasakomais	pasakoma	pasakomomis	-	-
viet.	pasakomame	pasakomuose	pasakomoje	pasakomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasakomasis	pasakomieji	pasakomoji	pasakomosios	-	-
kilm.	pasakomojo	pasakomųjų	pasakomosios	pasakomųjų	-	-
naud.	pasakomajam	pasakomiesiems	pasakomajai	pasakomosioms	-	-
gal.	pasakomąjį	pasakomuosius	pasakomąją	pasakomąsias	-	-
įnag.	pasakomuoju	pasakomaisiais	pasakomąja	pasakomosiomis	-	-
viet.	pasakomajame	pasakomuosiuose	pasakomojoje	pasakomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasakomas.
• Skiemenys: pa-sa-ko-ma

pasakoma

1. ta, kurią pasako

Etimologija

<= pasakyti, pasako, pasakė

---