paremiamu

Taip pat žr.: paremiamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paremiamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paremiamas, mot. g. paremiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paremiamas	paremiami	paremiama	paremiamos	paremiama	-
kilm.	paremiamo	paremiamų	paremiamos	paremiamų	-	-
naud.	paremiamam	paremiamiems	paremiamai	paremiamoms	-	-
gal.	paremiamą	paremiamus	paremiamą	paremiamas	-	-
įnag.	paremiamu	paremiamais	paremiama	paremiamomis	-	-
viet.	paremiamame	paremiamuose	paremiamoje	paremiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paremiamasis	paremiamieji	paremiamoji	paremiamosios	-	-
kilm.	paremiamojo	paremiamųjų	paremiamosios	paremiamųjų	-	-
naud.	paremiamajam	paremiamiesiems	paremiamajai	paremiamosioms	-	-
gal.	paremiamąjį	paremiamuosius	paremiamąją	paremiamąsias	-	-
įnag.	paremiamuoju	paremiamaisiais	paremiamąja	paremiamosiomis	-	-
viet.	paremiamajame	paremiamuosiuose	paremiamojoje	paremiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paremiamas, mot. g. paremiama.

paremiamu

1. tas, kurį paremia

Etimologija

<= paremti, paremia, parėmė

---