paraginanti

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paraginanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paraginantis, mot. g. paraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paraginąs, paraginantis	paraginą, paraginantys	paraginanti	paraginančios	-	paraginą
kilm.	paraginančio	paraginančių	paraginančios	paraginančių	-	-
naud.	paraginančiam	paraginantiems, paraginantiem	paraginančiai	paraginančioms, paraginančiom	-	-
gal.	paraginantį	paraginančius	paraginančią	paraginančias	-	-
įnag.	paraginančiu	paraginančiais	paraginančia	paraginančiomis	-	-
viet.	paraginančiame, paraginančiam	paraginančiuose, paraginančiuos	paraginančioje, paraginančioj	paraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paraginantysis	paraginantieji	paraginančioji	paraginančiosios	-	-
kilm.	paraginančiojo	paraginančiųjų	paraginančiosios	paraginančiųjų	-	-
naud.	paraginančiajam	paraginantiesiems	paraginančiajai	paraginančiosioms	-	-
gal.	paraginantįjį	paraginančiuosius	paraginančiąją	paraginančiąsias	-	-
įnag.	paraginančiuoju	paraginančiaisiais	paraginančiąja	paraginančiosiomis	-	-
viet.	paraginančiajame	paraginančiuosiuose	paraginančiojoje	paraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paraginantis.
• Skiemenys: pa-ra-gi-nan-ti

paraginanti

1. ta, kuri paragina

Etimologija

<= paraginti, paragina, paragino <= pa- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    paraginanti: bendrai

neparaginanti (lt)

Vertimai

  paraginanti: bendrai

---