paraginamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paraginamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paraginamas, mot. g. paraginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paraginamas	paraginami	paraginama	paraginamos	paraginama	-
kilm.	paraginamo	paraginamų	paraginamos	paraginamų	-	-
naud.	paraginamam	paraginamiems	paraginamai	paraginamoms	-	-
gal.	paraginamą	paraginamus	paraginamą	paraginamas	-	-
įnag.	paraginamu	paraginamais	paraginama	paraginamomis	-	-
viet.	paraginamame	paraginamuose	paraginamoje	paraginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paraginamasis	paraginamieji	paraginamoji	paraginamosios	-	-
kilm.	paraginamojo	paraginamųjų	paraginamosios	paraginamųjų	-	-
naud.	paraginamajam	paraginamiesiems	paraginamajai	paraginamosioms	-	-
gal.	paraginamąjį	paraginamuosius	paraginamąją	paraginamąsias	-	-
įnag.	paraginamuoju	paraginamaisiais	paraginamąja	paraginamosiomis	-	-
viet.	paraginamajame	paraginamuosiuose	paraginamojoje	paraginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paraginamas, mot. g. paraginama.
• Skiemenys: pa-ra-gi-na-mu

paraginamu

1. tas, kurį paragina

Etimologija

<= paraginti, paragina, paragino <= pa- + raginti, ragina, ragino

---