paraginęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paraginęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paraginęs, mot. g. paraginusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paraginęs	paraginę	paraginusi, paraginus	paraginusios	-	paraginę
kilm.	paraginusio	paraginusių	paraginusios	paraginusių	-	-
naud.	paraginusiam	paraginusiems	paraginusiai	paraginusioms	-	-
gal.	paraginusį	paraginusius	paraginusią	paraginusias	-	-
įnag.	paraginusiu	paraginusiais	paraginusia	paraginusiomis	-	-
viet.	paraginusiame	paraginusiuose	paraginusioje	paraginusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paraginusysis	paraginusieji	paraginusioji	paraginusiosios	-	-
kilm.	paraginusiojo	paraginusiųjų	paraginusiosios	paraginusiųjų	-	-
naud.	paraginusiajam	paraginusiesiems	paraginusiajai	paraginusiosioms	-	-
gal.	paraginusįjį	paraginusiuosius	paraginusiąją	paraginusiąsias	-	-
įnag.	paraginusiuoju	paraginusiaisiais	paraginusiąja	paraginusiosiomis	-	-
viet.	paraginusiajame	paraginusiuosiuose	paraginusiojoje	paraginusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. paraginusi.
• Skiemenys: pa-ra-gi-nęs

paraginęs

1. tas, kuris paragino

Etimologija

<= paraginti, paragina, paragino <= pa- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    paraginęs: bendrai

neparaginęs (lt)

Vertimai

  paraginęs: bendrai

---