paprieštaravusius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paprieštaravusius (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paprieštaravęs, mot. g. paprieštaravusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paprieštaravęs	paprieštaravę	paprieštaravusi, paprieštaravus	paprieštaravusios	-	paprieštaravę
kilm.	paprieštaravusio	paprieštaravusių	paprieštaravusios	paprieštaravusių	-	-
naud.	paprieštaravusiam	paprieštaravusiems	paprieštaravusiai	paprieštaravusioms	-	-
gal.	paprieštaravusį	paprieštaravusius	paprieštaravusią	paprieštaravusias	-	-
įnag.	paprieštaravusiu	paprieštaravusiais	paprieštaravusia	paprieštaravusiomis	-	-
viet.	paprieštaravusiame	paprieštaravusiuose	paprieštaravusioje	paprieštaravusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paprieštaravusysis	paprieštaravusieji	paprieštaravusioji	paprieštaravusiosios	-	-
kilm.	paprieštaravusiojo	paprieštaravusiųjų	paprieštaravusiosios	paprieštaravusiųjų	-	-
naud.	paprieštaravusiajam	paprieštaravusiesiems	paprieštaravusiajai	paprieštaravusiosioms	-	-
gal.	paprieštaravusįjį	paprieštaravusiuosius	paprieštaravusiąją	paprieštaravusiąsias	-	-
įnag.	paprieštaravusiuoju	paprieštaravusiaisiais	paprieštaravusiąja	paprieštaravusiosiomis	-	-
viet.	paprieštaravusiajame	paprieštaravusiuosiuose	paprieštaravusiojoje	paprieštaravusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paprieštaravęs, mot. g. paprieštaravusi.
• Skiemenys: pa-prieš-ta-ra-vu-sius

paprieštaravusius

1. tas, kuris paprieštaravo

Etimologija

<= paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---