paprieštarautu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paprieštarautu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paprieštarautas, mot. g. paprieštarauta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paprieštarautas	paprieštarauti	paprieštarauta	paprieštarautos	paprieštarauta	-
kilm.	paprieštarauto	paprieštarautų	paprieštarautos	paprieštarautų	-	-
naud.	paprieštarautam	paprieštarautiems	paprieštarautai	paprieštarautoms	-	-
gal.	paprieštarautą	paprieštarautus	paprieštarautą	paprieštarautas	-	-
įnag.	paprieštarautu	paprieštarautais	paprieštarauta	paprieštarautomis	-	-
viet.	paprieštarautame	paprieštarautuose	paprieštarautoje	paprieštarautose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paprieštarautasis	paprieštarautieji	paprieštarautoji	paprieštarautosios	-	-
kilm.	paprieštarautojo	paprieštarautųjų	paprieštarautosios	paprieštarautųjų	-	-
naud.	paprieštarautajam	paprieštarautiesiems	paprieštarautajai	paprieštarautosioms	-	-
gal.	paprieštarautąjį	paprieštarautuosius	paprieštarautąją	paprieštarautąsias	-	-
įnag.	paprieštarautuoju	paprieštarautaisiais	paprieštarautąja	paprieštarautosiomis	-	-
viet.	paprieštarautajame	paprieštarautuosiuose	paprieštarautojoje	paprieštarautosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paprieštarautas, mot. g. paprieštarauta.
• Skiemenys: pa-prieš-ta-rau-tu

paprieštarautu

1. tas, kurį paprieštaravo

Etimologija

<= paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---