paprieštarautino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paprieštarautino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paprieštarautinas, mot. g. paprieštarautina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paprieštarautinas	paprieštarautini	paprieštarautina	paprieštarautinos	paprieštarautina	-
kilm.	paprieštarautino	paprieštarautinų	paprieštarautinos	paprieštarautinų	-	-
naud.	paprieštarautinam	paprieštarautiniems	paprieštarautinai	paprieštarautinoms	-	-
gal.	paprieštarautiną	paprieštarautinus	paprieštarautiną	paprieštarautinas	-	-
įnag.	paprieštarautinu	paprieštarautinais	paprieštarautina	paprieštarautinomis	-	-
viet.	paprieštarautiname	paprieštarautinuose	paprieštarautinoje	paprieštarautinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paprieštarautinasis	paprieštarautinieji	paprieštarautinoji	paprieštarautinosios	-	-
kilm.	paprieštarautinojo	paprieštarautinųjų	paprieštarautinosios	paprieštarautinųjų	-	-
naud.	paprieštarautinajam	paprieštarautiniesiems	paprieštarautinajai	paprieštarautinosioms	-	-
gal.	paprieštarautinąjį	paprieštarautinuosius	paprieštarautinąją	paprieštarautinąsias	-	-
įnag.	paprieštarautinuoju	paprieštarautinaisiais	paprieštarautinąja	paprieštarautinosiomis	-	-
viet.	paprieštarautinajame	paprieštarautinuosiuose	paprieštarautinojoje	paprieštarautinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paprieštarautinas, mot. g. paprieštarautina.
• Skiemenys: pa-prieš-ta-rau-ti-no

paprieštarautino

1. tas, dėl kurio reikia paprieštarauti

Etimologija

<= paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---