papildomu

Taip pat žr.: papildomų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

papildomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. papildomas, mot. g. papildoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	papildomas	papildomi	papildoma	papildomos	papildoma	-
kilm.	papildomo	papildomų	papildomos	papildomų	-	-
naud.	papildomam	papildomiems	papildomai	papildomoms	-	-
gal.	papildomą	papildomus	papildomą	papildomas	-	-
įnag.	papildomu	papildomais	papildoma	papildomomis	-	-
viet.	papildomame	papildomuose	papildomoje	papildomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	papildomasis	papildomieji	papildomoji	papildomosios	-	-
kilm.	papildomojo	papildomųjų	papildomosios	papildomųjų	-	-
naud.	papildomajam	papildomiesiems	papildomajai	papildomosioms	-	-
gal.	papildomąjį	papildomuosius	papildomąją	papildomąsias	-	-
įnag.	papildomuoju	papildomaisiais	papildomąja	papildomosiomis	-	-
viet.	papildomajame	papildomuosiuose	papildomojoje	papildomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. papildomas, mot. g. papildoma.

papildomu

1. tas, kurį papildo

Etimologija

<= papildyti, papildo, papildė

---