papaužmingančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

papaužmingančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. papaužmingantis, mot. g. papaužminganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	papaužmingąs, papaužmingantis	papaužmingą, papaužmingantys	papaužminganti	papaužmingančios	-	papaužmingą
kilm.	papaužmingančio	papaužmingančių	papaužmingančios	papaužmingančių	-	-
naud.	papaužmingančiam	papaužmingantiems, papaužmingantiem	papaužmingančiai	papaužmingančioms, papaužmingančiom	-	-
gal.	papaužmingantį	papaužmingančius	papaužmingančią	papaužmingančias	-	-
įnag.	papaužmingančiu	papaužmingančiais	papaužmingančia	papaužmingančiomis	-	-
viet.	papaužmingančiame, papaužmingančiam	papaužmingančiuose, papaužmingančiuos	papaužmingančioje, papaužmingančioj	papaužmingančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	papaužmingantysis	papaužmingantieji	papaužmingančioji	papaužmingančiosios	-	-
kilm.	papaužmingančiojo	papaužmingančiųjų	papaužmingančiosios	papaužmingančiųjų	-	-
naud.	papaužmingančiajam	papaužmingantiesiems	papaužmingančiajai	papaužmingančiosioms	-	-
gal.	papaužmingantįjį	papaužmingančiuosius	papaužmingančiąją	papaužmingančiąsias	-	-
įnag.	papaužmingančiuoju	papaužmingančiaisiais	papaužmingančiąja	papaužmingančiosiomis	-	-
viet.	papaužmingančiajame	papaužmingančiuosiuose	papaužmingančiojoje	papaužmingančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. papaužmingantis, mot. g. papaužminganti.
• Skiemenys: pa-pa-už-min-gan-čiuo-ju

papaužmingančiuoju

1. tas, kuris papaužminga

Etimologija

<= papaužmigti, papaužminga, papaužmigo <= pa- + pa- + už- + migti, minga, migo

---