panervinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

panervinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. panervinęs, mot. g. panervinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panervinęs	panervinę	panervinusi, panervinus	panervinusios	-	panervinę
kilm.	panervinusio	panervinusių	panervinusios	panervinusių	-	-
naud.	panervinusiam	panervinusiems	panervinusiai	panervinusioms	-	-
gal.	panervinusį	panervinusius	panervinusią	panervinusias	-	-
įnag.	panervinusiu	panervinusiais	panervinusia	panervinusiomis	-	-
viet.	panervinusiame	panervinusiuose	panervinusioje	panervinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panervinusysis	panervinusieji	panervinusioji	panervinusiosios	-	-
kilm.	panervinusiojo	panervinusiųjų	panervinusiosios	panervinusiųjų	-	-
naud.	panervinusiajam	panervinusiesiems	panervinusiajai	panervinusiosioms	-	-
gal.	panervinusįjį	panervinusiuosius	panervinusiąją	panervinusiąsias	-	-
įnag.	panervinusiuoju	panervinusiaisiais	panervinusiąja	panervinusiosiomis	-	-
viet.	panervinusiajame	panervinusiuosiuose	panervinusiojoje	panervinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. panervinęs, mot. g. panervinusi.
• Skiemenys: pa-ner-vi-nu-sių-jų

panervinusiųjų

1. tas, kuris panervino

Etimologija

<= panervinti, panervina, panervino <= pa- + nervinti, nervina, nervino

---