panervindavę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

panervindavę (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. panervindavęs, mot. g. panervindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panervindavęs	panervindavę	panervindavusi, panervindavus	panervindavusios	-	panervindavę
kilm.	panervindavusio	panervindavusių	panervindavusios	panervindavusių	-	-
naud.	panervindavusiam	panervindavusiems	panervindavusiai	panervindavusioms	-	-
gal.	panervindavusį	panervindavusius	panervindavusią	panervindavusias	-	-
įnag.	panervindavusiu	panervindavusiais	panervindavusia	panervindavusiomis	-	-
viet.	panervindavusiame	panervindavusiuose	panervindavusioje	panervindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panervindavusysis	panervindavusieji	panervindavusioji	panervindavusiosios	-	-
kilm.	panervindavusiojo	panervindavusiųjų	panervindavusiosios	panervindavusiųjų	-	-
naud.	panervindavusiajam	panervindavusiesiems	panervindavusiajai	panervindavusiosioms	-	-
gal.	panervindavusįjį	panervindavusiuosius	panervindavusiąją	panervindavusiąsias	-	-
įnag.	panervindavusiuoju	panervindavusiaisiais	panervindavusiąja	panervindavusiosiomis	-	-
viet.	panervindavusiajame	panervindavusiuosiuose	panervindavusiojoje	panervindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. panervindavęs, mot. g. panervindavusi.
• Skiemenys: pa-ner-vin-da-vę

panervindavę

1. tas, kuris panervindavo

Etimologija

<= panervinti, panervina, panervino <= pa- + nervinti, nervina, nervino

---