panervinantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

panervinantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. panervinantis, mot. g. panervinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panervinąs, panervinantis	panerviną, panervinantys	panervinanti	panervinančios	-	panerviną
kilm.	panervinančio	panervinančių	panervinančios	panervinančių	-	-
naud.	panervinančiam	panervinantiems, panervinantiem	panervinančiai	panervinančioms, panervinančiom	-	-
gal.	panervinantį	panervinančius	panervinančią	panervinančias	-	-
įnag.	panervinančiu	panervinančiais	panervinančia	panervinančiomis	-	-
viet.	panervinančiame, panervinančiam	panervinančiuose, panervinančiuos	panervinančioje, panervinančioj	panervinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panervinantysis	panervinantieji	panervinančioji	panervinančiosios	-	-
kilm.	panervinančiojo	panervinančiųjų	panervinančiosios	panervinančiųjų	-	-
naud.	panervinančiajam	panervinantiesiems	panervinančiajai	panervinančiosioms	-	-
gal.	panervinantįjį	panervinančiuosius	panervinančiąją	panervinančiąsias	-	-
įnag.	panervinančiuoju	panervinančiaisiais	panervinančiąja	panervinančiosiomis	-	-
viet.	panervinančiajame	panervinančiuosiuose	panervinančiojoje	panervinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. panervinanti.
• Skiemenys: pa-ner-vi-nan-tis

panervinantis

1. tas, kuris panervina

Etimologija

<= panervinti, panervina, panervino <= pa- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    panervinantis: bendrai

nepanervinantis (lt)

Vertimai

  panervinantis: bendrai

---