panaikintinu

Taip pat žr.: panaikintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

panaikintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. panaikintinas, mot. g. panaikintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panaikintinas	panaikintini	panaikintina	panaikintinos	panaikintina	-
kilm.	panaikintino	panaikintinų	panaikintinos	panaikintinų	-	-
naud.	panaikintinam	panaikintiniems	panaikintinai	panaikintinoms	-	-
gal.	panaikintiną	panaikintinus	panaikintiną	panaikintinas	-	-
įnag.	panaikintinu	panaikintinais	panaikintina	panaikintinomis	-	-
viet.	panaikintiname	panaikintinuose	panaikintinoje	panaikintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panaikintinasis	panaikintinieji	panaikintinoji	panaikintinosios	-	-
kilm.	panaikintinojo	panaikintinųjų	panaikintinosios	panaikintinųjų	-	-
naud.	panaikintinajam	panaikintiniesiems	panaikintinajai	panaikintinosioms	-	-
gal.	panaikintinąjį	panaikintinuosius	panaikintinąją	panaikintinąsias	-	-
įnag.	panaikintinuoju	panaikintinaisiais	panaikintinąja	panaikintinosiomis	-	-
viet.	panaikintinajame	panaikintinuosiuose	panaikintinojoje	panaikintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. panaikintinas, mot. g. panaikintina.

panaikintinu

1. tas, dėl kurio reikia panaikinti

Etimologija

<= panaikinti, panaikina, panaikino

---