pamokamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pamokamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pamokamas, mot. g. pamokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamokamas	pamokami	pamokama	pamokamos	pamokama	-
kilm.	pamokamo	pamokamų	pamokamos	pamokamų	-	-
naud.	pamokamam	pamokamiems	pamokamai	pamokamoms	-	-
gal.	pamokamą	pamokamus	pamokamą	pamokamas	-	-
įnag.	pamokamu	pamokamais	pamokama	pamokamomis	-	-
viet.	pamokamame	pamokamuose	pamokamoje	pamokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamokamasis	pamokamieji	pamokamoji	pamokamosios	-	-
kilm.	pamokamojo	pamokamųjų	pamokamosios	pamokamųjų	-	-
naud.	pamokamajam	pamokamiesiems	pamokamajai	pamokamosioms	-	-
gal.	pamokamąjį	pamokamuosius	pamokamąją	pamokamąsias	-	-
įnag.	pamokamuoju	pamokamaisiais	pamokamąja	pamokamosiomis	-	-
viet.	pamokamajame	pamokamuosiuose	pamokamojoje	pamokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pamokamas, mot. g. pamokama.
• Skiemenys: pa-mo-ka-mu

pamokamu

1. tas, kurį pamoka

Etimologija

<= pamokėti, pamoka, pamokėjo <= pa- + mokėti, moka, mokėjo

---