pamokėtojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pamokėtojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pamokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamokėtojas	pamokėtojai
kilm.	pamokėtojo	pamokėtojų
naud.	pamokėtojui	pamokėtojams
gal.	pamokėtoją	pamokėtojus
įnag.	pamokėtoju	pamokėtojais
viet.	pamokėtojuje	pamokėtojuose
šauksm.	pamokėtojau	pamokėtojai

• Skiemenys: pa-mo-kė-to-jau
• žr. pagr. f. pamokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. pamokėtoja.

pamokėtojau

1. tas, kuris pamoka

Etimologija

<= pamokėti, pamoka, pamokėjo <= pa- + mokėti, moka, mokėjo

---