pamokėtinojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pamokėtinojo (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pamokėtinas, mot. g. pamokėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamokėtinas	pamokėtini	pamokėtina	pamokėtinos	pamokėtina	-
kilm.	pamokėtino	pamokėtinų	pamokėtinos	pamokėtinų	-	-
naud.	pamokėtinam	pamokėtiniems	pamokėtinai	pamokėtinoms	-	-
gal.	pamokėtiną	pamokėtinus	pamokėtiną	pamokėtinas	-	-
įnag.	pamokėtinu	pamokėtinais	pamokėtina	pamokėtinomis	-	-
viet.	pamokėtiname	pamokėtinuose	pamokėtinoje	pamokėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamokėtinasis	pamokėtinieji	pamokėtinoji	pamokėtinosios	-	-
kilm.	pamokėtinojo	pamokėtinųjų	pamokėtinosios	pamokėtinųjų	-	-
naud.	pamokėtinajam	pamokėtiniesiems	pamokėtinajai	pamokėtinosioms	-	-
gal.	pamokėtinąjį	pamokėtinuosius	pamokėtinąją	pamokėtinąsias	-	-
įnag.	pamokėtinuoju	pamokėtinaisiais	pamokėtinąja	pamokėtinosiomis	-	-
viet.	pamokėtinajame	pamokėtinuosiuose	pamokėtinojoje	pamokėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pamokėtinas, mot. g. pamokėtina.
• Skiemenys: pa-mo-kė-ti-no-jo

pamokėtinojo

1. tas, dėl kurio reikia pamokėti

Etimologija

<= pamokėti, pamoka, pamokėjo <= pa- + mokėti, moka, mokėjo

---