pamokėtąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pamokėtąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pamokėtas, mot. g. pamokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamokėtas	pamokėti	pamokėta	pamokėtos	pamokėta	-
kilm.	pamokėto	pamokėtų	pamokėtos	pamokėtų	-	-
naud.	pamokėtam	pamokėtiems	pamokėtai	pamokėtoms	-	-
gal.	pamokėtą	pamokėtus	pamokėtą	pamokėtas	-	-
įnag.	pamokėtu	pamokėtais	pamokėta	pamokėtomis	-	-
viet.	pamokėtame	pamokėtuose	pamokėtoje	pamokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamokėtasis	pamokėtieji	pamokėtoji	pamokėtosios	-	-
kilm.	pamokėtojo	pamokėtųjų	pamokėtosios	pamokėtųjų	-	-
naud.	pamokėtajam	pamokėtiesiems	pamokėtajai	pamokėtosioms	-	-
gal.	pamokėtąjį	pamokėtuosius	pamokėtąją	pamokėtąsias	-	-
įnag.	pamokėtuoju	pamokėtaisiais	pamokėtąja	pamokėtosiomis	-	-
viet.	pamokėtajame	pamokėtuosiuose	pamokėtojoje	pamokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pamokėtas, mot. g. pamokėta.
• Skiemenys: pa-mo-kė-tą-ja

pamokėtąja

1. ta, kurią pamokėjo

Etimologija

<= pamokėti, pamoka, pamokėjo <= pa- + mokėti, moka, mokėjo

---