pamėgintu

Taip pat žr.: pamėgintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pamėgintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pamėgintas, mot. g. pamėginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamėgintas	pamėginti	pamėginta	pamėgintos	pamėginta	-
kilm.	pamėginto	pamėgintų	pamėgintos	pamėgintų	-	-
naud.	pamėgintam	pamėgintiems	pamėgintai	pamėgintoms	-	-
gal.	pamėgintą	pamėgintus	pamėgintą	pamėgintas	-	-
įnag.	pamėgintu	pamėgintais	pamėginta	pamėgintomis	-	-
viet.	pamėgintame	pamėgintuose	pamėgintoje	pamėgintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamėgintasis	pamėgintieji	pamėgintoji	pamėgintosios	-	-
kilm.	pamėgintojo	pamėgintųjų	pamėgintosios	pamėgintųjų	-	-
naud.	pamėgintajam	pamėgintiesiems	pamėgintajai	pamėgintosioms	-	-
gal.	pamėgintąjį	pamėgintuosius	pamėgintąją	pamėgintąsias	-	-
įnag.	pamėgintuoju	pamėgintaisiais	pamėgintąja	pamėgintosiomis	-	-
viet.	pamėgintajame	pamėgintuosiuose	pamėgintojoje	pamėgintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pamėgintas, mot. g. pamėginta.

pamėgintu

1. tas, kurį pamėgino

Etimologija

<= pamėginti, pamėgina, pamėgino

---