pamėgintinas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pamėgintinas (reik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pamėgintinas, mot. g. pamėgintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamėgintinas	pamėgintini	pamėgintina	pamėgintinos	pamėgintina	-
kilm.	pamėgintino	pamėgintinų	pamėgintinos	pamėgintinų	-	-
naud.	pamėgintinam	pamėgintiniems	pamėgintinai	pamėgintinoms	-	-
gal.	pamėgintiną	pamėgintinus	pamėgintiną	pamėgintinas	-	-
įnag.	pamėgintinu	pamėgintinais	pamėgintina	pamėgintinomis	-	-
viet.	pamėgintiname	pamėgintinuose	pamėgintinoje	pamėgintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamėgintinasis	pamėgintinieji	pamėgintinoji	pamėgintinosios	-	-
kilm.	pamėgintinojo	pamėgintinųjų	pamėgintinosios	pamėgintinųjų	-	-
naud.	pamėgintinajam	pamėgintiniesiems	pamėgintinajai	pamėgintinosioms	-	-
gal.	pamėgintinąjį	pamėgintinuosius	pamėgintinąją	pamėgintinąsias	-	-
įnag.	pamėgintinuoju	pamėgintinaisiais	pamėgintinąja	pamėgintinosiomis	-	-
viet.	pamėgintinajame	pamėgintinuosiuose	pamėgintinojoje	pamėgintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. pamėgintina.
• Skiemenys: pa-mė-gin-ti-nas

pamėgintinas

1. tas, dėl kurio reikia pamėginti

Etimologija

<= pamėginti, pamėgina, pamėgino

---