pamąsčius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pamąsčius (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pamąstęs, mot. g. pamąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamąstęs	pamąstę	pamąsčiusi, pamąsčius	pamąsčiusios	-	pamąstę
kilm.	pamąsčiusio	pamąsčiusių	pamąsčiusios	pamąsčiusių	-	-
naud.	pamąsčiusiam	pamąsčiusiems	pamąsčiusiai	pamąsčiusioms	-	-
gal.	pamąsčiusį	pamąsčiusius	pamąsčiusią	pamąsčiusias	-	-
įnag.	pamąsčiusiu	pamąsčiusiais	pamąsčiusia	pamąsčiusiomis	-	-
viet.	pamąsčiusiame	pamąsčiusiuose	pamąsčiusioje	pamąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamąsčiusysis	pamąsčiusieji	pamąsčiusioji	pamąsčiusiosios	-	-
kilm.	pamąsčiusiojo	pamąsčiusiųjų	pamąsčiusiosios	pamąsčiusiųjų	-	-
naud.	pamąsčiusiajam	pamąsčiusiesiems	pamąsčiusiajai	pamąsčiusiosioms	-	-
gal.	pamąsčiusįjį	pamąsčiusiuosius	pamąsčiusiąją	pamąsčiusiąsias	-	-
įnag.	pamąsčiusiuoju	pamąsčiusiaisiais	pamąsčiusiąja	pamąsčiusiosiomis	-	-
viet.	pamąsčiusiajame	pamąsčiusiuosiuose	pamąsčiusiojoje	pamąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pamąstęs, mot. g. pamąsčiusi.
• Skiemenys: pa-mąs-čius

pamąsčius

1. ta, kuri pamąstė

Etimologija

<= pamąstyti, pamąsto, pamąstė <= pa- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  pamąsčius: bendrai

---

Padalyvis

pamąsčius (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: pamąstant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
pamąstant	pamąsčius	pamąstydavus	pamąstysiant

• Skiemenys: pa-mąs-čius

pamąsčius

1. susijęs su veiksmu pamąstyti, pamąsto, pamąstė <= pa- + mąstyti, mąsto, mąstė

Etimologija

<= pamąstyti, pamąsto, pamąstė <= pa- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  pamąsčius: bendrai

---