pakviečiančiąja

Taip pat žr.: pakviečiančiąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pakviečiančiąja (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pakviečiantis, mot. g. pakviečianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pakviečiąs, pakviečiantis	pakviečią, pakviečiantys	pakviečianti	pakviečiančios	-	pakviečią
kilm.	pakviečiančio	pakviečiančių	pakviečiančios	pakviečiančių	-	-
naud.	pakviečiančiam	pakviečiantiems, pakviečiantiem	pakviečiančiai	pakviečiančioms, pakviečiančiom	-	-
gal.	pakviečiantį	pakviečiančius	pakviečiančią	pakviečiančias	-	-
įnag.	pakviečiančiu	pakviečiančiais	pakviečiančia	pakviečiančiomis	-	-
viet.	pakviečiančiame, pakviečiančiam	pakviečiančiuose, pakviečiančiuos	pakviečiančioje, pakviečiančioj	pakviečiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pakviečiantysis	pakviečiantieji	pakviečiančioji	pakviečiančiosios	-	-
kilm.	pakviečiančiojo	pakviečiančiųjų	pakviečiančiosios	pakviečiančiųjų	-	-
naud.	pakviečiančiajam	pakviečiantiesiems	pakviečiančiajai	pakviečiančiosioms	-	-
gal.	pakviečiantįjį	pakviečiančiuosius	pakviečiančiąją	pakviečiančiąsias	-	-
įnag.	pakviečiančiuoju	pakviečiančiaisiais	pakviečiančiąja	pakviečiančiosiomis	-	-
viet.	pakviečiančiajame	pakviečiančiuosiuose	pakviečiančiojoje	pakviečiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pakviečiantis, mot. g. pakviečianti.

pakviečiančiąja

1. ta, kuri pakviečia

Etimologija

<= pakviesti, pakviečia, pakvietė

---