paklaustu

Taip pat žr.: paklaustų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paklaustu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paklaustas, mot. g. paklausta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paklaustas	paklausti	paklausta	paklaustos	paklausta	-
kilm.	paklausto	paklaustų	paklaustos	paklaustų	-	-
naud.	paklaustam	paklaustiems	paklaustai	paklaustoms	-	-
gal.	paklaustą	paklaustus	paklaustą	paklaustas	-	-
įnag.	paklaustu	paklaustais	paklausta	paklaustomis	-	-
viet.	paklaustame	paklaustuose	paklaustoje	paklaustose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paklaustasis	paklaustieji	paklaustoji	paklaustosios	-	-
kilm.	paklaustojo	paklaustųjų	paklaustosios	paklaustųjų	-	-
naud.	paklaustajam	paklaustiesiems	paklaustajai	paklaustosioms	-	-
gal.	paklaustąjį	paklaustuosius	paklaustąją	paklaustąsias	-	-
įnag.	paklaustuoju	paklaustaisiais	paklaustąja	paklaustosiomis	-	-
viet.	paklaustajame	paklaustuosiuose	paklaustojoje	paklaustosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paklaustas, mot. g. paklausta.

paklaustu

1. tas, kurį paklausė

Etimologija

<= paklausti, paklausia, paklausė

---