paklausimu

Taip pat žr.: paklausimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paklausimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paklausimas, mot. g. paklausima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paklausimas	paklausimi	paklausima	paklausimos	paklausima	-
kilm.	paklausimo	paklausimų	paklausimos	paklausimų	-	-
naud.	paklausimam	paklausimiems	paklausimai	paklausimoms	-	-
gal.	paklausimą	paklausimus	paklausimą	paklausimas	-	-
įnag.	paklausimu	paklausimais	paklausima	paklausimomis	-	-
viet.	paklausimame	paklausimuose	paklausimoje	paklausimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paklausimasis	paklausimieji	paklausimoji	paklausimosios	-	-
kilm.	paklausimojo	paklausimųjų	paklausimosios	paklausimųjų	-	-
naud.	paklausimajam	paklausimiesiems	paklausimajai	paklausimosioms	-	-
gal.	paklausimąjį	paklausimuosius	paklausimąją	paklausimąsias	-	-
įnag.	paklausimuoju	paklausimaisiais	paklausimąja	paklausimosiomis	-	-
viet.	paklausimajame	paklausimuosiuose	paklausimojoje	paklausimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paklausimas, mot. g. paklausima.

paklausimu

1. tas, kurį paklaus

Etimologija

<= paklausti, paklausia, paklausė

---