padėtinu

Taip pat žr.: padėtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

padėtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. padėtinas, mot. g. padėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	padėtinas	padėtini	padėtina	padėtinos	padėtina	-
kilm.	padėtino	padėtinų	padėtinos	padėtinų	-	-
naud.	padėtinam	padėtiniems	padėtinai	padėtinoms	-	-
gal.	padėtiną	padėtinus	padėtiną	padėtinas	-	-
įnag.	padėtinu	padėtinais	padėtina	padėtinomis	-	-
viet.	padėtiname	padėtinuose	padėtinoje	padėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	padėtinasis	padėtinieji	padėtinoji	padėtinosios	-	-
kilm.	padėtinojo	padėtinųjų	padėtinosios	padėtinųjų	-	-
naud.	padėtinajam	padėtiniesiems	padėtinajai	padėtinosioms	-	-
gal.	padėtinąjį	padėtinuosius	padėtinąją	padėtinąsias	-	-
įnag.	padėtinuoju	padėtinaisiais	padėtinąja	padėtinosiomis	-	-
viet.	padėtinajame	padėtinuosiuose	padėtinojoje	padėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. padėtinas, mot. g. padėtina.

padėtinu

1. tas, dėl kurio reikia padėti

Etimologija

<= padėti, padeda, padėjo

---