padėtųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

padėtųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. padėtas, mot. g. padėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	padėtas	padėti	padėta	padėtos	padėta	-
kilm.	padėto	padėtų	padėtos	padėtų	-	-
naud.	padėtam	padėtiems	padėtai	padėtoms	-	-
gal.	padėtą	padėtus	padėtą	padėtas	-	-
įnag.	padėtu	padėtais	padėta	padėtomis	-	-
viet.	padėtame	padėtuose	padėtoje	padėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	padėtasis	padėtieji	padėtoji	padėtosios	-	-
kilm.	padėtojo	padėtųjų	padėtosios	padėtųjų	-	-
naud.	padėtajam	padėtiesiems	padėtajai	padėtosioms	-	-
gal.	padėtąjį	padėtuosius	padėtąją	padėtąsias	-	-
įnag.	padėtuoju	padėtaisiais	padėtąja	padėtosiomis	-	-
viet.	padėtajame	padėtuosiuose	padėtojoje	padėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. padėtas, mot. g. padėta.

padėtųjų

1. tas, kurį padėjo

Etimologija

<= padėti, padeda, padėjo

---