padėsimąja

Taip pat žr.: padėsimąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

padėsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. padėsimas, mot. g. padėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	padėsimas	padėsimi	padėsima	padėsimos	padėsima	-
kilm.	padėsimo	padėsimų	padėsimos	padėsimų	-	-
naud.	padėsimam	padėsimiems	padėsimai	padėsimoms	-	-
gal.	padėsimą	padėsimus	padėsimą	padėsimas	-	-
įnag.	padėsimu	padėsimais	padėsima	padėsimomis	-	-
viet.	padėsimame	padėsimuose	padėsimoje	padėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	padėsimasis	padėsimieji	padėsimoji	padėsimosios	-	-
kilm.	padėsimojo	padėsimųjų	padėsimosios	padėsimųjų	-	-
naud.	padėsimajam	padėsimiesiems	padėsimajai	padėsimosioms	-	-
gal.	padėsimąjį	padėsimuosius	padėsimąją	padėsimąsias	-	-
įnag.	padėsimuoju	padėsimaisiais	padėsimąja	padėsimosiomis	-	-
viet.	padėsimajame	padėsimuosiuose	padėsimojoje	padėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. padėsimas, mot. g. padėsima.

padėsimąja

1. ta, kurią padės

Etimologija

<= padėti, padeda, padėjo

---