pabandytinu

Taip pat žr.: pabandytinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pabandytinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pabandytinas, mot. g. pabandytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pabandytinas	pabandytini	pabandytina	pabandytinos	pabandytina	-
kilm.	pabandytino	pabandytinų	pabandytinos	pabandytinų	-	-
naud.	pabandytinam	pabandytiniems	pabandytinai	pabandytinoms	-	-
gal.	pabandytiną	pabandytinus	pabandytiną	pabandytinas	-	-
įnag.	pabandytinu	pabandytinais	pabandytina	pabandytinomis	-	-
viet.	pabandytiname	pabandytinuose	pabandytinoje	pabandytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pabandytinasis	pabandytinieji	pabandytinoji	pabandytinosios	-	-
kilm.	pabandytinojo	pabandytinųjų	pabandytinosios	pabandytinųjų	-	-
naud.	pabandytinajam	pabandytiniesiems	pabandytinajai	pabandytinosioms	-	-
gal.	pabandytinąjį	pabandytinuosius	pabandytinąją	pabandytinąsias	-	-
įnag.	pabandytinuoju	pabandytinaisiais	pabandytinąja	pabandytinosiomis	-	-
viet.	pabandytinajame	pabandytinuosiuose	pabandytinojoje	pabandytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pabandytinas, mot. g. pabandytina.

pabandytinu

1. tas, dėl kurio reikia pabandyti

Etimologija

<= pabandyti, pabando, pabandė

---