pažintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pažintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pažintinas, mot. g. pažintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pažintinas	pažintini	pažintina	pažintinos	pažintina	-
kilm.	pažintino	pažintinų	pažintinos	pažintinų	-	-
naud.	pažintinam	pažintiniems	pažintinai	pažintinoms	-	-
gal.	pažintiną	pažintinus	pažintiną	pažintinas	-	-
įnag.	pažintinu	pažintinais	pažintina	pažintinomis	-	-
viet.	pažintiname	pažintinuose	pažintinoje	pažintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pažintinasis	pažintinieji	pažintinoji	pažintinosios	-	-
kilm.	pažintinojo	pažintinųjų	pažintinosios	pažintinųjų	-	-
naud.	pažintinajam	pažintiniesiems	pažintinajai	pažintinosioms	-	-
gal.	pažintinąjį	pažintinuosius	pažintinąją	pažintinąsias	-	-
įnag.	pažintinuoju	pažintinaisiais	pažintinąja	pažintinosiomis	-	-
viet.	pažintinajame	pažintinuosiuose	pažintinojoje	pažintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pažintinas, mot. g. pažintina.

pažintinųjų

1. tas, dėl kurio reikia pažinti

Etimologija

<= pažinti, pažįsta, pažino

---