pažadinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pažadinus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pažadinęs, mot. g. pažadinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pažadinęs	pažadinę	pažadinusi, pažadinus	pažadinusios	-	pažadinę
kilm.	pažadinusio	pažadinusių	pažadinusios	pažadinusių	-	-
naud.	pažadinusiam	pažadinusiems	pažadinusiai	pažadinusioms	-	-
gal.	pažadinusį	pažadinusius	pažadinusią	pažadinusias	-	-
įnag.	pažadinusiu	pažadinusiais	pažadinusia	pažadinusiomis	-	-
viet.	pažadinusiame	pažadinusiuose	pažadinusioje	pažadinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pažadinusysis	pažadinusieji	pažadinusioji	pažadinusiosios	-	-
kilm.	pažadinusiojo	pažadinusiųjų	pažadinusiosios	pažadinusiųjų	-	-
naud.	pažadinusiajam	pažadinusiesiems	pažadinusiajai	pažadinusiosioms	-	-
gal.	pažadinusįjį	pažadinusiuosius	pažadinusiąją	pažadinusiąsias	-	-
įnag.	pažadinusiuoju	pažadinusiaisiais	pažadinusiąja	pažadinusiosiomis	-	-
viet.	pažadinusiajame	pažadinusiuosiuose	pažadinusiojoje	pažadinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pažadinęs, mot. g. pažadinusi.
• Skiemenys: pa-ža-di-nus

pažadinus

1. ta, kuri pažadino

Etimologija

<= pažadinti, pažadina, pažadino

---

Padalyvis

pažadinus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: pažadinant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
pažadinant	pažadinus	pažadindavus	pažadinsiant

• Skiemenys: pa-ža-di-nus

pažadinus

1. susijęs su veiksmu pažadinti, pažadina, pažadino

Etimologija

<= pažadinti, pažadina, pažadino

---