pažadinta

Taip pat žr.: pažadintą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pažadinta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pažadintas, mot. g. pažadinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pažadintas	pažadinti	pažadinta	pažadintos	pažadinta	-
kilm.	pažadinto	pažadintų	pažadintos	pažadintų	-	-
naud.	pažadintam	pažadintiems	pažadintai	pažadintoms	-	-
gal.	pažadintą	pažadintus	pažadintą	pažadintas	-	-
įnag.	pažadintu	pažadintais	pažadinta	pažadintomis	-	-
viet.	pažadintame	pažadintuose	pažadintoje	pažadintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pažadintasis	pažadintieji	pažadintoji	pažadintosios	-	-
kilm.	pažadintojo	pažadintųjų	pažadintosios	pažadintųjų	-	-
naud.	pažadintajam	pažadintiesiems	pažadintajai	pažadintosioms	-	-
gal.	pažadintąjį	pažadintuosius	pažadintąją	pažadintąsias	-	-
įnag.	pažadintuoju	pažadintaisiais	pažadintąja	pažadintosiomis	-	-
viet.	pažadintajame	pažadintuosiuose	pažadintojoje	pažadintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pažadintas.
• Skiemenys: pa-ža-din-ta

pažadinta

1. ta, kurią pažadino

Etimologija

<= pažadinti, pažadina, pažadino

---