pažadinsiančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pažadinsiančiųjų (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pažadinsiantis, mot. g. pažadinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pažadinsiąs, pažadinsiantis	pažadinsią, pažadinsiantys	pažadinsianti	pažadinsiančios	-	pažadinsią
kilm.	pažadinsiančio	pažadinsiančių	pažadinsiančios	pažadinsiančių	-	-
naud.	pažadinsiančiam	pažadinsiantiems, pažadinsiantiem	pažadinsiančiai	pažadinsiančioms, pažadinsiančiom	-	-
gal.	pažadinsiantį	pažadinsiančius	pažadinsiančią	pažadinsiančias	-	-
įnag.	pažadinsiančiu	pažadinsiančiais	pažadinsiančia	pažadinsiančiomis	-	-
viet.	pažadinsiančiame, pažadinsiančiam	pažadinsiančiuose, pažadinsiančiuos	pažadinsiančioje, pažadinsiančioj	pažadinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pažadinsiantysis	pažadinsiantieji	pažadinsiančioji	pažadinsiančiosios	-	-
kilm.	pažadinsiančiojo	pažadinsiančiųjų	pažadinsiančiosios	pažadinsiančiųjų	-	-
naud.	pažadinsiančiajam	pažadinsiantiesiems	pažadinsiančiajai	pažadinsiančiosioms	-	-
gal.	pažadinsiantįjį	pažadinsiančiuosius	pažadinsiančiąją	pažadinsiančiąsias	-	-
įnag.	pažadinsiančiuoju	pažadinsiančiaisiais	pažadinsiančiąja	pažadinsiančiosiomis	-	-
viet.	pažadinsiančiajame	pažadinsiančiuosiuose	pažadinsiančiojoje	pažadinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pažadinsiantis, mot. g. pažadinsianti.

pažadinsiančiųjų

1. tas, kuris pažadins

Etimologija

<= pažadinti, pažadina, pažadino

---