pažadinančia

Taip pat žr.: pažadinančią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pažadinančia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pažadinantis, mot. g. pažadinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pažadinąs, pažadinantis	pažadiną, pažadinantys	pažadinanti	pažadinančios	-	pažadiną
kilm.	pažadinančio	pažadinančių	pažadinančios	pažadinančių	-	-
naud.	pažadinančiam	pažadinantiems, pažadinantiem	pažadinančiai	pažadinančioms, pažadinančiom	-	-
gal.	pažadinantį	pažadinančius	pažadinančią	pažadinančias	-	-
įnag.	pažadinančiu	pažadinančiais	pažadinančia	pažadinančiomis	-	-
viet.	pažadinančiame, pažadinančiam	pažadinančiuose, pažadinančiuos	pažadinančioje, pažadinančioj	pažadinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pažadinantysis	pažadinantieji	pažadinančioji	pažadinančiosios	-	-
kilm.	pažadinančiojo	pažadinančiųjų	pažadinančiosios	pažadinančiųjų	-	-
naud.	pažadinančiajam	pažadinantiesiems	pažadinančiajai	pažadinančiosioms	-	-
gal.	pažadinantįjį	pažadinančiuosius	pažadinančiąją	pažadinančiąsias	-	-
įnag.	pažadinančiuoju	pažadinančiaisiais	pažadinančiąja	pažadinančiosiomis	-	-
viet.	pažadinančiajame	pažadinančiuosiuose	pažadinančiojoje	pažadinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pažadinantis, mot. g. pažadinanti.

pažadinančia

1. ta, kuri pažadina

Etimologija

<= pažadinti, pažadina, pažadino

---